☎ +370 620 72729 ✉ info@smtauras.lt
Žolės riedulys – jau tūkstantmečius gyvuojantis žaidimas su kamuoliu ir lazda
Tradiciškai jis yra žaidžiamas ant žolės, tačiau pastaruoju metu, ypač aukščiausiame lygyje ir kai kuriose šalyse, žolės riedulininkai rungtyniauja ant sintetinės dangos. Žolės riedulio varžybose rungtyniauja dvi iš 11 žmonių sudarytos komandos, kurių tikslas – savo riestomis lazdomis įmušti mažą, kietą baltą kamuoliuką į varžovų vartus.
Žolės riedulys žaidžiamas 91,4 metrų ilgio ir 55 metrų pločio aikštėje, rungtynės trunka 2 kėlinius po 35 minutes, juos skiria 10 minučių pertrauka. Teisėjai žaidėjus už pražangas gali nubausti žalia (įspėjimas), geltona (įspėjimas ir pašalinimas iš aikštės mažiausiai 5 minutėms) bei raudona (pašalinimas iš aikštės iki rungtynių pabaigos) kortelėmis.
Žaidėjų pozicijos
Visų pirma, kiekviena komanda turi vartininką. Kiti 10 žmonių yra vadinami aikštės žaidėjais, kurie skirstomi pagal pozicijas: puolėjai, saugai ir gynėjai. Nė vienas žolės riedulininkas (išskyrus vartininką) neprivalo atlikti pagal poziciją priskiriamo vaidmens, tačiau puolėjai daugiausiai būna atakų smaigalyje, gynėjai rūpinasi savo vartų saugumu, o saugai padeda ir vieniems, ir kitiems.
Lazdos
Žolės riedulio žaidėjams yra būtinas išskirtinis sugebėjimas varytis, perduoti, stabdyti ir smūgiuoti kamuoliuką, naudojantis būdingiausiu šio sporto ženklu – riesta lazda. Nėra įspūdingesnio vaizdo, kaip stebėti spurtuojantį ir puikiais judesiais varžovus klaidinantį žolės riedulininką. Svarbu žinoti, kad riestoji lazda turi 2 skirtingus paviršius. Iš vienos pusės (dešinės) ji – apvalaus pjūvio, iš kitos (kairės) – plokščia. Žaidėjams kamuoliuką liesti leidžiama tik pastarąja puse.
Be kojų!
Tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau vis dėlto priminsime, kad žolės riedulininkai gali liesti kamuoliuką tik lazdomis. Prie jo negalima prisiliesti nei koja, nei jokia kita kūno vieta. Tik vartininkai, gindami savo vartus, gali naudoti ir lazdas, ir kojas, ir rankas, ir bet kurią kitą kūno dalį.
Įvarčiai
Įvarčiai žolės riedulyje gali būti įmušti tik 3 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio ir iš baudinio. Įvarčiai iš žaidimo gali būti įmušti tik iš “smūgiavimo apskritimo” – pusės apskritimo ploto prieš varžovų vartus. Įvartis pelnytas po smūgio iš už šios zonos ribų yra neįskaitomas.
Mažieji kampiniai
Besiginančiai komandai pažeidus taisykles, puolančioji ekipa gali būti apdovanota mažuoju kampiniu. Dažniausiai tai nutinka, kai tenka gintis savo “smūgiavimo zonoje”. Kai teisėjas paskiria mažąjį kampinį, žaidimas sustabdomas ir abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinės aikštės linijos, kiti laukia prie “smūgiavimo apskritimo” (visi privalo būti už jo ribų). Iki 5 gynėjų (įskaitant vartininką) laukia mažojo kampinio pradžios už galinės linijos. Jie gali būti ir pačiuose vartuose, ir šalia jų. Kiti besiginančios komandos žaidėjai mažojo kampinio pradžios privalo laukti už aikštės centro linijos. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie “smūgiavimo zonos” linijos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už “smūgiavimo zonos” ir gali smūgiuoti į vartus tik į ją įžengę. Žolės riedulininkų smūgiai skirstomi į 2 kategorijas, angliškai vadinamas “hit” ir “flick” arba “scoop”. Po mažojo kampinio smūgiuoti į vartus galima tik 460 milimetrų aukštyje. Ar viskas buvo pagal taisykles, galima nesunkiai nustatyti pagal garsą, nes būtent tokio aukščio lenta yra įrengta už vartų. Atsimušus į ją kamuoliukui, pasigirsta specifinis garsas. Bandant pelnyti įvartį kitais būdais, kamuoliukas lazda į vartus nesmūgiuojamas, o metamas. Kai puolančios komandos žaidėjas nuo galinės linijos pasiunčia kamuoliuką savo partneriams, į “smūgiavimo zoną” gali įbėgti gynėjai ir daryti viską, kad apgintų savo vartus.
Baudiniai
Baudiniu yra vadinamas vieno žaidėjo smūgis iš 6,40 metrų atstumo į tik vartininko ginamus vartus. Visi kiti komandų nariai privalo pasitraukti už 23 metrų apskritimo ribos. Tokie smūgiai dažniausiai yra skiriami už grubų gynėjų žaidimą “smūgiavimo zonoje” prie savo vartų. Baudinių metu rungtynių laikas yra sustabdomas.
Nugalėtojai
Sužaidus 70 minučių, daugiausiai įvarčių įmušusi komanda yra skelbiama nugalėtoja. Taip pat žolės riedulio varžybos gali baigtis ir lygiosiomis. Vis dėlto būna atvejų, kai būtinai reikia išaiškinti nugalėtoją (atkrintamosiose varžybose). Tuomet žaidžiamas pratęsimas (pirmą įvartį įmušusi ekipa laimi rungtynes) ir mušami baudiniai, jei per papildomą laiką niekam nepavyko pasižymėti.
