Stalo tenisas - Sostinės Tauras

Stalo tenisas viena iš 10-ies populiariausių pasaulyje sporto šakų

Stalo tenisas – tai sporto šaka, viena iš dešimties populiariausių pasaulyje, žaidžiančiųjų skaičiumi (850 milijonų) lenkianti net krepšinį. Visuose žemynuose šį tenisą žaidžia ir vaikai, ir senjorai, ir profesionalūs atletai ir neįgalieji, tad tai žaidimas kurį gali žaisti ir pamilti kiekvienas. Judrios rakečių sporto šakos, žaidžiamos su lengvais kamuoliukais (vieno kamuoliuko masė yra apie 2,5 gramo) ant specialaus stalo, tikslas – smūgiuoti kamuoliuką į varžovo stalo pusę taip, kad jis negalėtų jo atmušti. Žaidimas intensyvėja, po smūgio kamuoliuko greitis siekia 170 – 200 km/val. Vidutiniškai kas sekundė – smūgis, kas 3 – 10 sek. – taškas, – toks yra šiuolaikinis meistriškas žaidimas.

Kodėl verta žaisti – geros emocijos ir fizinis tobulėjimas!

Nesvarbu, ar esate vaikas, ar suaugęs asmuo ir ieškote ko nors įdomus ir sveiko kūnui ir protui – stalo tenisas yra puiki galimybė ne tik džiugiai praleisti laiką, bet ir pagerinti fizinę savo būklę. Šis žaidimas yra naudingas, nes:

Gerėja akių ir rankų judesių koordinacija;
Lavinamas greitis;
Tobulinami refleksai;
Išjudinama tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalys;
Itin maža rizika sveikatai, kadangi žaidžiama su kamuoliuku, sveriančiu vos keletą gramų,
Sąlyginai nebrangus sportas, leidžiantis mėgautis energingu fiziniu ir teigiamu emociniu krūviu neišlaidaujant.
Nauda protinei veiklai patvirtinta moksliškai – tyrimą atlikęs psichiatras Daniel Amen savo knygoje Making a good brain great teigia, kad žaisdami stalo tenisą, galime padidinti savo smegenų aktyvumą.

Kaip žaisti? Stalo teniso žaidimo subtilybės

Žaidimo pradžia

Profesionalūs stalo teniso rungtynių susitikimai pradedami burtais – metama moneta. Žaidėjas, atspėjęs, herbas ar pinigas, pasirenka kamuoliuko padavimą, jo atmušimą ar stalo pusę. Žemesnio lygio mačai dažnai pradedami slepiant kamuoliuką (vienas žaidėjas slepia kamuoliuką kurioje nors rankoje, kitas mėgina atspėti).

Žaidimas pradedamas padavimu. Aukštyn vertikaliai iš ištiestos rankos pamėtėtas kamuoliukas paduodamas iš už galinės stalo linijos arba menamo jos tęsinio. Kamuoliukas turi būti išmetamas bent 16 centimetrų į viršų ir metant jo negalima įsukti. Nuo momento, kai kamuoliukas nejudamai guli prieš pamėtėjimą, jis turi būti virš stalo žaidžiamojo paviršiaus (ne po stalu) iki tol, kol jis bus smūgiuojamas (raketei tokio reikalavimo nėra). Negalima paduoti iš už stalo šono, žengiant, nepamėtėjant kamuoliuko ar iš po stalo. Paduodamas kamuoliukas pirmiausia turi atsimušti į paduodančiojo stalo pusę, peršokti tinklelį ir atsimušti į priešininko stalo pusę. Jei kamuoliukas liečia tinklelį ar stovą ir nukrenta už jų ant stalo, padavimas kartojamas. Kartoti galima tiek kartų, kiek kartų tai bepasikartotų (senesnės taisyklės numatė maksimalų 3 kartojimų skaičių). Žaidėjas privalo atlikti padavimą taip, kad teisėjas galėtų matyti, ar padavimas atitinka taisyklingo padavimo reikalavimus. Jeigu teisėjas abejoja atlikto padavimo taisyklingumu, bet nėra tuo visiškai įsitikinęs, jis gali, pirmąkart pažeidus taisykles, paduodantįjį įspėti, o padavimą liepti pakartoti (neįskaitydamas taško). Jei ir toliau rungtynėse to paties žaidėjo padavimas bus abejotinas dėl tos pačios ar kitų priežasčių, taškas skiriamas atremiančiajam. Už aiškiai (atvirai) netaisyklingą padavimą taškas neįspėjus skiriamas atremiančiajam. Žaidėjai turi keistis padavimais kas 2 taškus žaidžiant iki 11 taškų ir kas 5 taškus žaidžiant iki 21 taško.

Technika

Vienas iš svarbiausių stalo teniso žaidimo elementų yra technika. Kamuoliuko padavimas (žaidimo pradžia) atlieka gana svarbų vaidmenį. Paduodant kamuoliuką svarbiausią vaidmenį vaidina riešas. Tačiau čia viskas svarbu: ir kamuoliuko pasimetėjimas, ir sąlyčio su rakete taškas, ir kamuoliuko kritimo į stalą savo bei kitoje pusėje vieta. Prieš varžovą, puolant iš abiejų pusių, efektyviausias padavimas – į stalo centrą (trumpas ir ilgas), prieš stipriai pjaunantį žaidėją – trumpas plokščias arba ilgas plokščias. Prieš stipriai sukantį kamuoliuką varžovą, reikia vengti ilgų pjautų padavimų.

Judėjimas

Kamuoliukas kaip žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą. Prie kamuoliuko reikia prieiti, užimti poziciją ir smūgio pozą. Žaidžiant penkias partijas, nubėgama 4-7 kilometrai, smūgiuojama apie 1000 kartų. Tokių partijų būna kelios per dieną. Taigi kojoms tenka didelis krūvis. Kojas reikia ruošti dideliam darbui. Jos pradeda kiekvieną smūgį (pagal gebėjimą į dirgiklį atsakyti kojų judesiu Kanadoje atrenkami ledo ritulio vartininkai). Reikia judėti taip, kad smūgiuotum tik iš patogios padėties, nedaryti dviejų judesių vietoje vieno: jei kamuoliukas arti – ženk artimesniąja, jei toli – judėti pradėk tolimesniąja koja. Žaidžiant reikia nuolat judėti, atsipalaiduoti, judėti greitai, laisvai, lengvai, minkštai.

Žaidimo pabaiga

Žaidimas baigiasi, kai vienas iš žaidėjų laimi nustatytą skaičių setų. Paprastai žaidžiama iki trijų arba keturių laimėtų setų. Paskutiniojo seto metu (esant rezultatui 2:2 ar 3:3) žaidėjai turi apsikeisti stalo pusėmis, kai kuris nors žaidėjas surenka penkis taškus. Rungtynėms pasibaigus jų dalyviai paprastai pasveikina vienas kitą ir teisėjus rankos paspaudimu.

Žaidimo eiga

Atsakomasis smūgis leidžiamas tik kamuoliukui atšokus nuo stalo. Atmušti galima rakete ir net riešu. Raketę leidžiama perimti į kitą ranką. Šviestuvą ar lubas palietęs kamuoliukas laikomas pralaimėtu (taškas įskaitomas varžovui). Žaidėjas pelno tašką, jei varžovas padaro vieną iš šių klaidų: kamuoliuko nepaduoda arba paduoda ne pagal taisykles; mušdamas smūgį nepataiko į stalą, rakete nepataiko į kamuoliuką; atmušdamas liečia kamuoliuką daugiau nei vieną kartą; kamuoliukas į jo stalo pusę atsimuša daugiau nei vieną kartą; atmuša rakete, ją išleidęs iš delno; prieš atmušdamas virš stalo paliečia kamuoliuką kuria nors kūno dalimi (išskyrus plaštaką, laikančią raketę); žaisdamas paliečia tinklelį; laisvąja ranka atsiremia į stalą ar jį stumteli; atmuša kamuoliuką, kol jis dar nebūna palietęs jo stalo pusės. Kamuoliuką galima liesti tik tada, kai jis būna už stalo ribų.

Laimėjimas

Žaidėjas laimi tada kai surenka 11 taškų, turėdamas bent dviejų taškų persvarą. Jei rezultatas tampa 10:10, žaidžiama tol, kol vienas iš žaidėjų išsiveržia į priekį dviem taškais. Tokiu atveju padavimais keičiamasi kas vieną tašką, o ne kas du. Po kiekvieno sužaisto seto žaidėjai keičiasi stalo pusėmis.